| | 
Kun. prof. dr. Romualdas Dulskis
Taizé bendruomens paaukimo aspektai ir jos krikioni vienybs vizija
vadas
Jonas Paulius II Taizé bendruomens paaukim pavadino ne tik unikaliu, bet ir pranokusiu laik paaukimu.(1) Bendruomens nariai, sismonin ekumenin savo paaukimo matmen, tapo regimu susitaikymo enklu visoms krikioni konfesijoms. Viena i esmini bendruomens tarnysi – vykdyti vadinamj pasitikjimo piligrimyst, kurios tikslas – ugdyti tikjim ir maldos bendryst tarp vairi konfesij jaunimo.
Taizé yra palyginti naujas ir labai savitas vienuolynas to paties pavadinimo kaimelyje Piet Burgundijoje, Pranczijoje. J kr reformat teologas Roger Schutz-Marsauche (1915–2005), kuris taps vienuoliu imtas vadinti tiesiog broliu Roger. Jis gim Šveicarijoje, veicaro reformat pastoriaus ir pranczs protestants eimoje. Studijavo teologij Strasbre ir Lozanoje. Jaunystje Roger susirgo plaui tuberkulioze. Ilg gydymosi laik jis inaudojo skaitydamas ir apmstydamas dvasin literatr. Pamau subrendo jo paaukimas kurti religin bendruomen.
1949 m. Velyk sekmadien Roger Schutzas ir ei jo biiuliai: Maxas Thurianas, Pierre’as Souvairanas, Danielis de Montmollinas, Robert’as Giscard’as, Axelis Lochenas bei Albert’as Lacouras, sudjo vienuolikus adus, pasirydami sekti Krist ir gyventi bendruomens gyvenim. Šiandien Taizé bendruomenei priklauso apie imtas broli i beveik trisdeimties pasaulio ali. Unikalu tai, kad bendruomens nariai yra vairi konfesij krikionys. Tikjimo skirtumai netrukdo brolijai gyventi bendru ritmu ir bti tikra vienuoline bendruomene. Nors Taizé yra pirmoji protestantizmo terpje kilusi vienuolin brolija ir savo egzistencija tampa tam tikru ikiu visai i Reformacijos kilusiai krikionybei, brolis Roger niekada neturjo tikslo mesti ik savo tikjimo tradicijai. Taip pat jis nesiek atkurti vienuolikojo paaukimo protestantizme, bet tik jautsi paauktas steigti brolij, kuri gyvendint ekumenin vienyb ir j liudyt. Ši skirting konfesij krikioni vienybs idja buvo nuo pat jaunysts uvaldiusi vis jo asmenyb. Todl iandien Taizé bendruomen yra tapusi bendrysts parabole – susiskaldiusi krikioni ir nesutariani taut susitaikinimo paradigma.
1. Ekumeninio Taizé bendruomens paaukimo sampratos naujumas
Nuo pat jaunysts brolis Roger jaut paaukim tarnauti krikioni susitaikinimui. Ekumenizmas jam vis pirma reik ne tiek svarstymus apie krikioni vienijimosi galimybes, kiek bandymus ir pastangas praktikuoti vairi konfesij tikinij vienyb. Jis troko gyventi pagal Evangelij ir iuo gyvenimu dalytis su kitais. Tad jo vizijoje ekumeninis kelias susiliejo su bendruomens keliu. Gyvenimas bendruomenje turjo tapti skirting konfesij krikioni susitaikymo simboliu, regimu vienybs enklu.
Ekumenins vienybs trokim Roger perm i savo senels i motinos puss M. L. Marsauche-Delachaux gyvenimo liudijimo. Kilusi i senos protestant eimos, ji krikioni vienybs enklan buvo pradjusi lankyti katalik banyi. Igyventi Pirmojo pasaulinio karo baisumai, paskatino j trokti krikioni vienybs. Anot brolio Roger, jo senel intuityviai atrado ekumeninio paaukimo rakt ir pradjo engti keliu, kuriuo vliau su savo bendruomens broliais jo jis pats. Ji troko Europos krikioni susitaikinimo, kad emyno tautos gyvent taikoje ir santarvje. Be to, ji nenorjo laukti kada nors ateityje vyksianio susitaikinimo, bet j pradjo gyvendinti ia ir dabar savo gyvenimu.(2) Senels poiris ir gyvenimo pavyzdys turjo didel tak brolio Roger paaukimui: jis taip pat usideg siekiu ne laukti krikioni susitaikinimo, bet j gyvendinti. kvptas senels pavyzdio, brolis Roger atrado savo paaukim – isaugoti protestantik tapatyb ir drauge atsiverti dvasiniam lobynui, esaniam Katalik Banyioje. Tad vis pirma j jaudino i Reformacijos kilusi krikionikj konfesij tikinij ir katalik susitaikinimas. Kiek vliau jo akirat pateko ir Ryt krikionys.
Roger laiksi nuomons, kad krikioni susitaikinimas negali bti atidliojamas, bet gyvendintinas jau dabar, idant net pasauliui vilt. Ekumeninis dialogas yra Dievo dovana ir susitaikinimo pradia, taiau jis turi vesti konkrei tikinij bendryst. Krikioni susiskaldymas yra taps klitimi pasauliui painti Kristaus malon. Krikionijai reikia prana ir ventj, kurie atgrt skirting konfesij krikionis vienus kitus ir mokyt dalytis dvasinmis dovanomis. Mums reikia ventumo ekumenizmo, nes tik toks ekumenizmas yra pajgus vesti tikr tikinij vienyb.(3)
Brolis Roger tvirtino, jog iandien btina padaryti visa, k galime, kad susiskald krikionys vl pasijust esantys viena Dievo tauta. Banyia turt tapti atvira vis konfesij tikintiesiems ir tokiu bdu leisti jiems igyventi visuotin bendryst. Ta bendryst, kurios trokta daugyb moni ir kuri jau dabar igyvenama kai kuriose pasaulio vietose, turt bti palaikoma bei toliau skatinama. Neteisinga ekumeninio proceso raid remti vien raytiniais dokumentais, nes negalime laukti ir delsti, kol jie bus parayti. Turime rytis vadovautis Evangelija ir leisti skleistis krikionikam savo paaukimui, kurio vienas esmini matmen – bendrysts siekis.
Ekumeninis Banyios paaukimas turi bti i esms atnaujintas. Jis turt bti visikai perkeistas, patirti atgimim. Idant tai galt vykti, btinas kiekvieno krikionio atgimimas. Roger man, kad ekumeniniam procesui labai svarbios tokios tikinij savybs kaip irdies ramyb, diaugsmas, paprastumas, gailestingumas. Be to, svarbu suvokti savo trapum, j priimti ir leisti, kad Dievas juo pasinaudot: „Kai mes suvokiame savo ribotum, trapum ir skurd, Dievas per Šventj Dvasi suteikia mums naujo ryto gyventi.“(4)
Vis krikioni susitaikinimo viltis turt remtis nuoirdiu bendrysts trokimu, slypiniu daugelio tikinij irdyse. Jiems nra taip svarbu, kas ir kiek yra kaltas dl krikioni susiskaldymo, kas ir kiek yra teisus. Jie tiesiog nori susitaikinimo ir vienybs. Brolis Roger remiasi popieiaus Pauliaus VI odiais, pasakytais Vatikano II Susirinkimo udarymo kalbos metu, kad Banyia n vieno mogaus nelaiko svetimu ar atstumtu.(5)
Paintis su popieiumi Jonu XXIII paskatino brol Roger mstyti apie vien ekumenin vis krikioni ganytoj. Ši funkcij galt prisiimti popieius, drauge priimdamas atnaujinto, tarnaujanio, vis krikioni bendryst skatinanio savo kaip aukiausiojo ganytojo paaukimo samprat. Kaip kiekviena vietin krikioni bendruomen neapsieina be savo pastoriaus ar kunigo, taip ir visa krikionija turt turti vien ganytoj. Taiau is ganytojas turt stovti ne piramids virnje, bet bti jos viduryje. Jis neturt turti pretenzijos bti Banyios galva, nes jos galva yra Kristus. Tai turt bti paprastas, neturtingas vyskupas, kuris rpintsi perteikti Evangelij iandienos moni kalba, kviest kovoti prie neteisyb ir pajgt pateikti aktuali krikionikojo gyvenimo valg.(6)
2. Paaukti taik ir bendryst
Kokie vidiniai motyvai skatino brol Roger siekti krikioni vienybs? Vis pirma jam atrod, kad, ipaindami mylint Diev, krikionys neturi teiss bti susipriein. Dievo meil skatina mylti artim ir susitaikinti. Pirmiausia siektinas vairi konfesij krikioni, po to ir vis pasaulio moni susitaikinimas: „krikioni susitaikinimas gali tapti taikos fermentu visiems, tikintiesiems ir netikintiesiems“.(7) Roger pabria, kad, nepaisant konfesinio susiskaldymo, iandien esama krikioni, kurie jau dabar gyvena labai paprastoje, labai nuolankioje vienybje vieni su kitais. Jie pateikia nuostab liudijim pasauliui, nes savo gyvenimu parodo vienijani Kristaus meil ir gyv Banyi. „Komunija yra vienas graiausi Banyios vard. Joje negali bti jokio atiaurumo vienas kitam, bet vien tik skaidrumas, irdingas gerumas, uuojauta.“(8)
Roger ypa akcentavo krikioni ir vis moni paaukim bendryst: „Jei tik mes visuomet atmintume, kad Kristus yra komunija... Jis atjo em ne dar vienos religijos kurti, bet visiems pasilyti komunij Dieve. Jo mokiniai yra paaukti bti nuolankiomis pasitikjimo ir taikos mielmis monijoje.“9 Dievo Snus tapo mogumi, kad atvest mones bendryst su Dievu ir tarpusavyje. Kristaus ipainjams privalu sismoninti paaukim. Jie turi tapti Evangelijos raugu, skleidianiu taik ir pasitikjim. Taizé bendruomen siekia perengti ne tik religinius barjerus, skirianius skirting konfesij krikionis, bet ir ekonominius bei politinius. Broliui Roger visuomet rpjo lengvinti skurstanij varg ir solidarizuotis su visais, kurie kenia nepritekli. Ši Roger nuostata atsiskleid tiek bendruomens misij veikloje, tiek ir daugelyje jo kelioni treiojo pasaulio kratus. Septintajame XX amiaus deimtmetyje bendruomens broliai pradjo megzti bendrysts ryius su „u geleins udangos“ gyvenaniais krikionimis. Kontaktai buvo drsiai, nors ir su deramu atsargumu, puoseljami ligi pat Soviet Sjungos subyrjimo, kai Ryt Europos monms atsivr galimybs be klii aplankyti Taizé.
Akivaizdu, kad Roger bendrysts siekis nra savitikslis. Jis pasiymi tam tikromis kokybmis ir btent dl j yra vertingas. Vis pirma i bendryst remiasi taikiu sambviu, solidarumu ir atjauta. Taizé bendruomen yra sitikinusi esanti paaukta solidarizuotis su visais, kuriems reikia pagalbos. Broli gyvensenos paprastumas sudaro slygas nuoirdiam kontaktui su kitais monmis. Dmesingumas kiekvienam mogui ir geranorikumas, enklin vis Roger gyvenim, yra kiti esminiai jo propaguojamos moni bendrysts aspektai. Be to, autentikai bendrystei pltoti yra btina painti bei sismoninti kontempliacijos, tylos ir susikaupimo teikiam dvasinio gyvenimo gr. Be jo bendryst nustot savo tikrumo ir kokybs. Pagaliau visos bendrysts pastangos turi bti gaivinamos evangelini palaiminim dvasios, kylanios i Kristaus asmens ir misijos asmeninio painimo. Tokia bendryst ne tik teikia diaugsmo, bet ir yra pajgi isprsti daugel monijos problem.(10)
3. Šokantis Dievas
Taizé bendruomens dvasingumas ir sielovada neakcentuoja nuodms ir nuodmingumo. Kas patraukia kiekvieno apsilankanio Taizé dmes – tai diugus paprastumas, krikioniko tikjimo dvasia, ekumenin tolerancija, maldos uolumas. Šias nuostatas patvirtina ir pagrindia Roger sitikinimas, kad „Dievas tegali mylti.“(11) Atrodyt, kad toks teiginys neteistai suabsoliutina Dievo meil, paneigdamas kitas Dievo veikas ad extra. Tvirtinimas, jog Dievas tegali mylti, atrodo, prietarauja kitoms Dievo savybms, pvz., ventumui, reiklumui etc. Biblijos Dievas nra tik mylintis, bet ir reiklus, aukljantis, mokantis, baudiantis, pavydus, galop, jis yra „ryjanti ugnis“ (yd 12, 29).(12)
Gali susidaryti spdis, kad Taizé dvasingumas pabria tas Dievo savybes ir krikionikojo paaukimo aspektus, kurie yra patrauklesni iandienos mogui. Taizé sielovada, atrodo, linkusi irykinti malonius krikionikosios doktrinos dalykus ir nutylti tuos, kurie galt pasirodyti antipatiki. Bendruomen savo lankytoj anaiptol negsdina pragaro bausmmis, nekaltina nuodmmis, nepabria mogaus atsakomybs stojant prieais bsim Dievo teism, nebaugina aminos sielos praties galimybe. Brolio Roger Dievas supratingas, mylintis ir kvieiantis. Krikionikasis paaukimas Taizé sampratoje pirmiausia yra paaukimas bendryst su Kristumi, atsiliepimas Dievo kvietim, geranorikumas kit moni atvilgiu.
Pagrstai kyla klausimas apie Taizé mokymo visavertikum. Ar mogaus santykis su Dievu, kok j pristato Taizé, yra objektyvus ir tikras? Ar tokia krikionikojo paaukimo samprata, koki j pateikia Taizé, yra visikai priimtina?
Iekodamas atsakymo iuos klausimus Taizé dvasingumo inovas Paryiaus Šv. Sergijaus staiatiki teologijos instituto profesorius Olivier Clément’as pabria: „Krikionyb nra moralizmas. Ji yra energija, ji – ugnis!“(13) O. Clément’as primena okiruojant F. Nietzsche‘s posak, jog jis galt tikti tik okant Diev. Betgi Kristus, anot Clément’o, ir yra tasai okantis Dievas. Teologas prisimena Konstantinopolio Choros Iganytojo banyios Anastasis fresk, kurioje Kristus pavaizduotas tarsi okio judesyje sulauantis pragar vartus ir prikeliantis Adom ir Iev. Šia prasme Kristus gali bti mstomas kaip okantis Dievas. Jo okis – tai prisiklimo ir dievikojo gyvenimo okis. Dievo okis turi gali perkeisti ne tik mirusij likim, prikeldamas juos aminajam gyvenimui, bet ir gyvj – vesdamas juos gyvenimo vies: „A – pasaulio viesa. Kas seka manimi, nebevaikios tamsybse, bet turs gyvenimo vies“ (Jn 8, 12). Todl ir kiekvienas dvasiniam gyvenimui atgims krikionis yra „okantis“. Jis oka prisiklimo ok, nes visa savo btimi garbina Diev.(14) Taip oko v. Prancikus Asyietis, kai mazgojo raupsuotj aizdas; taip oko Albertas Schweizeris, kai paliks komfortabil europietik gyvenim ivyko misijas Afrikoje; taip oko brolis Roger, kai, sptas dl jam gresianio mirtino pavojaus, vis dlto apsisprend gelbti karo pabglius ydus. Kiekvienas krikionis, engs Kristaus vies, pradeda savo liturgin Dievo garbinimo ok, kurio skuryje tiesiog nebelieka vietos bet kokio pavidalo egoizmui ir nuodms tamsai. Krikionis ima (bent i dalies) gyventi toje savanaudikumui ir moraliniam blogiui neprieinamoje viesoje (1 Tim 6, 16), kurioje gyvena Kristus.
Roger ir jo kurtoji bendruomen liudija gyvenim Kristaus viesoje. Nors Roger akcentuoja Dievo meil, taiau tai nra vienos Dievo savybs pabrimas nutylint kitas. Tai Dievo meil, kuri apima visus krikionikojo paaukimo matmenis: „Juk visas statymas telpa viename sakinyje: Mylk savo artim kaip save pat“ (Gal 5, 14). Greta meils Taizé bendruomens ipastamos, praktikuojamos ir liudijamos kitos vertybs turi t pat visumin aspekt. Jos „pro savo vartus“ veda visumin krikionyb. Paprastumas, kur Roger tapatina su neturto dvasia, ilaisvina nuo savs sureikminimo pagund ir suteikia vidin laisv, btin kiekvieno krikionikojo paaukimo ugdymui. Svetingumas liudija krikionikj antropologij, kiekviename moguje velgiani Dievo paveiksl ir todl besidiaugiani kiekvienu mogumi kaip unikaliu Dievo kriniu. Tolerancija ir gailestingumas moko priimti kit savitumus, rpintis jais ir pagal igales padti jiems dvasiniuose ir materialiniuose reikaluose. Taizé bendruomens maldingumo dvasia atveria Dievo slpin ir leidia prisiliesti prie gyvojo Dievo, kuris stiprina, kvepia, guodia, skatina, perkeiia.
Vis dlto reikia rasti atsakym ir paskutin ios temos klausim. Ar Taizé bendruomen savo mokyme ir sielovadoje nepraleidia esmini krikionikojo mokymo element? Nors krikionikojo paaukimo samprata Taizé vis pirma pateikiama per tam tikras, raktines temas, bendruomen nevengia gvildenti ir kit svarbi krikionikosios gyvensenos klausim: krikto, Eucharistijos, veiklios artimo meils, dekalogo, nuodms, atleidimo, pasitikjimo, krikionio laisvs, kanios problemos, Banyios ir valstybs santyki, krikionio poirio visuomenin ir politin gyvenim, tarpreliginio dialogo, evangelizavimo.
Kai kuriuose brolio Roger ar kit Taizé autori tekstuose galima bt velgti nuolaidiavim nuodmingai mogaus prigimiai, per didel nepamatuot atlaidum ir „minkt“ gerum. Vis dlto, atidiau sigilinus tekst turin, irykja, kad greta atlaidumo visuomet atskleidiamas rytingo atsiliepimo Kristaus kvietim avesys; greta tariamai „minkto“ gerumo parodomas didiadvasiko sipareigojimo gris. Jzaus beribio ir padrsinanio atlaidumo nusidjliams apmstymas pateikiamas begalinio Juo pasitikjimo, galinanio mog absoliuiai perkeisti savo gyvenim, kontekste. Todl nevengiama svarstyti toki didi ir maksimaliai krikionikj paaukim realizavusi asmenybi kaip Jonas Auksaburnis, Dorotjas Gazietis, Dietrichas Bonhoefferis, Kalkutos Teres.
Taizé bendruomens pamgta ugnies simbolika ymi tikinij gyvenimus perkeiiani Šventosios Dvasios malon. Balta broli abit spalva ireikia gyvenim Kristaus viesoje. Apsivilk Kristumi (Rom 13, 14), broliai vis pirma atvykusiesiems prabyla apie gyvenim Kristuje ir viesos darbus. Jie kalba i savo nuvitusios irdies ir stipriai Dievo malons paliestos kasdienybs. Broliai kalba apie tai, kas jiems brangu, kuo jie gyvena. Todl Taizé atvyk maldininkai pirmiausia igirsta viesias ir padrsinanias krikionybs tiesas, kad Dievas yra meil ir jis priima kiekvien i ms. Mes savo ruotu turime bti geranoriki vieni kitiems ir patikti, jog esame paaukti tapti nuoirdiais Kristaus mokiniais arba atnaujinti savo mokinyst, gyvendami palaiminim dvasia.
Tikjimas mogaus prigimties gelmje slypiniu griu ir Krikto malons galia atsiskleidia daugelyje brolio Roger mald:
Šventoji Dvasia, padk mums
Grtis tave kiekvienu metu.
Mes taip danai umirtame, kad tu alsuoji mumyse,
Kad tu meldiesi mumyse, kad tu myli mumyse.
Tavo buvimas mumyse – tai pasitikjimas
Ir nuolatinis atleidimas.(15)
4. „Ah, Taizé, ce petit printemps!“ („Ak, Taizé, is maasis pavasaris!“)
Lijono arkivyskupas kardinolas Pierre-Marie Gerlier, kuris buvo taps Taizé bendruomens biiuliu ir savotiku dvasios tvu, 1958 m. pristat brol Roger popieiui Jonui XXIII. Šis susitikimas padar neidildom spd ir, anot paties Roger liudijimo, tapo nauju kvpimu bendruomenei: „Buvom sitikin, kad esame mylimi ir suprasti. [...] Per j ms bendruomenje prasidjo pavasaris. Tai buvo tarsi nauja pradia.“(16) Be to, susitikimas su popieiumi padjo brolijai suvokti visuotinio Banyios ganytojo tarnysts reikm visai krikionijai. Jonas XXIII, pats sismonins savo paaukimo ekumenin matmen, vliau ne kart privaiose audiencijose prim Taizé brolius ir ireik diaugsm dl j pasirinkto paaukimo kelio. „Kai mes pranekdavome apie [krikioni] susitaikym, jis imdavo ploti rankomis ir aukdavo Bravo! Jis buvo atviras mogus, kupinas diaugsmo ir spontanikumo“, – vliau prisimindavo brolis Roger.(17) Paskutiniame susitikime prie savo mirt popieius aikiai leido suprasti, jog mano, kad protestantika Taizé brolija turi teis save laikyti Katalik Banyios nare. Tai buvo didiulis padrsinimas broliams engti toliau j pasirinkto paaukimo keliu.
Karol Wojty, tuomet Krokuvos vyskup pagalbinink, brolis Roger pirm kart susitiko dar 1962 m. Vatikano II Susirinkimo metu, j Roger buvo gavs pakvietim. Po poros met, 1964-aisiais, jau taps Krokuvos arkivyskupu, K. Wojtya apsilank Taizé, o 1968 m. atliko pakartotin vizit ymj Piet Burgundijos kaimel. Tad bsimojo popieiaus paintis su Taizé bendruomene ir specifiniu jos paaukimu prasidjo gerokai prie jam tampant aukiausiuoju Katalik Banyios ganytoju. Irinktas popieiumi, Jonas Paulius II, tsdamas Jono XXIII ir Pauliaus VI draugikus ryius su Taizé bendruomene, kasmet broliui Roger skirdavo privai audiencij. Ši audiencij metu jie daniausiai kalbdavosi apie jaunim, o Roger savo ruotu patikindavo popiei, kuris „buvo apimtas meils Banyiai ir monijos eimai ugnies ir dar visk, idant t ugn perduot kitiems“,18 dl Taizé bendruomenje esanio pasitikjimo v. Petro pdiniu. Ypatingu irdingumu paenklinti kasmetiniai i dviej asmenybi susitikimai liudija tiek ypating j pagarb vienas kito paaukimui, tiek ir nuoirdi draugyst. Piligrimins kelions Pranczij metu 1986 m. spal popieius prim brolio Roger kvietim ir trei kart aplank Taizé.
Per susitikim Taizé pasakytoje trumpoje kalboje,(19) skirtoje tiek brolijai, tiek tuo metu Taizé atvykusiam jaunimui, Jonas Paulius II pabr ugdomj Taizé bendruomens misij, palygindamas j su altiniu, prie kurio stabteljama atsigaivinti ir kuris stiprina „kiekvien krikionikj paaukim“. Anot Jono Pauliaus II, Taizé yra altinis, teikiantis Jzaus paadto gyvojo vandens, mokantis patirti Dievo artum, atsiliepti jo kvietim ir painti evangelin diaugsm. Popieius akino Taizé susirinkusius jaunus mones, kad, atgaivin ir sustiprin savo tikjim bei krikionikj uolum maldingu sveiavimusi broli bendruomenje, gr namo – savo parapijas, mokyklas, universitetus – ten veikliai sitraukt bendruomenin gyvenim ir Evangelijos liudijim. Visa popieiaus kalba ireik sitikinim palaiminga ir ugdania Taizé bendruomens taka jaunimui.
Savo sveikinime, skirtame vien tik Taizé bendruomenei, Jonas Paulius II isak tiek avjimsi ir pasitikjim brolija, tiek btinyb ilaikyti evangelin paprastum ir, siklausant konstruktyvi kritik, tobulinti savo paaukim: „Mieli broliai, iame trumpame, eimynikai jaukiame susitikime savo avjimsi ir pasitikjim jumis noriau isakyti iais paprastais, taip jus myljusio popieiaus Jono XXIII odiais, kuriais jis kart pasveikino brol Roger: Ak, Taizé, is maasis pavasaris!“.(20) Jonas Paulius II paakino brolij dkingai siklausyti vairi krikioni Banyi ir bendruomeni palinkjimus bei kritik ir toliau tobulinti savo paaukimo keli. Jis drsino brolius palaikyti dialog su visais krikionimis ir taip prisidti prie pastang atkurti regimj Kristaus Banyios vienyb. Popieius ireik savo pritarim Taizé bendruomens nuostatai visiems atvykstantiems jaunuoliams leisti pasilikti itikimiems savo Banyioms, kurioms jie priklauso dl aukljimo ar laisvo apsisprendimo. Kartu jis patvirtino savo sitikinim, kad bendruomen padeda piligrimams giliau painti krikioni bendrysts slpin ir stiprina kiekvieno tikiniojo pasiryim gyventi artimo meile.
Ivados
1. Roger Schutzo kurtoji bendruomen turi savit paaukim, skirting nuo kit krikionik bendruomeni, taiau nestokojant esmini visaverio krikionikojo paaukimo aspekt. Bendruomens nari aminieji vienuolikieji adai liudija krikionikojo paaukimo, kaip rytingo atsidavimo Dievui ir uolios tarnysts monms, samprat.
2. Nors bendruomen pirmiausia akcentuoja viesisias (Dievo meil, palaiminimai, diaugsmas, bendryst) krikionikosios doktrinos temas, ji nevengia ir kit, skausmingesni (nuodms, kalts, nevilties ir pan.) klausim. Taigi Taizé bendruomens mokymas pateikia autentik krikionikojo paaukim samprat.
3. Vienas pagrindini Taizé bendruomens paaukimo matmen – dvasinis ekumenizmas. Roger ir jo brolija silo Katalik Banyiai pripainti savo nariais protestantus tokius, kokie jie yra, nereikalaujant, kad jie priimt katalikikosios doktrinos visum. Tai vienijimosi kelias, kuris nepaneigia konfesini tikjimo skirtum, bet pabria fundamentalias krikionikojo tikjimo tiesas ir jomis remiasi: i ties fundamentalum traktuojant pagal Taizé bendruomens ipltot poir.
4. Roger Schutzas, bdamas reformat teologas ir juo ilikdamas, savo teologinmis pairomis priartjo prie katalikybs. Vis dlto neteisinga bt teigti, kad jis gro prie kai kuri katalik mokymo ties. Brolis Roger ne gro, bet, iekodamas savo tapatybs ir paaukimo kelio, naujai atrado kai kurias vertybes, isaugotas katalikybje. Tos vertybs nra vien tik katalikikos, jos savos ir staiatikiams (popieiaus primat staiatikiai iandien atmeta, taiau j pripaino pirmajame tkstantmetyje ligi 1054 m. schizmos, o iuo metu, kai staiatikybje vyrauja sitikinimas, kad Konstantinopolio patriarchas yra pirmasis tarp lygi, Staiatiki Banyia i esms pripasta vieno vyriausiojo ir Banyi vienijanio ganytojo reikalingum), o kai kurios i j – ir anglikonams bei kai kurioms protestant konfesijoms ar atskiriems j nariams.
5. Vienuolikojo Roger ir jo kurtos bendruomens paaukimo realizavimas yra unikalus protestantizmo istorijoje. Reformatai laikosi anaiptol ne palankios nuomons apie vienuolikj paaukim: „Helvetikasis ipainimas apie vienuolysts luom moko gana santriai, tiesiogiai nesmerkia, bet nurodo, kad nei Jzus, nei apatalai neved vienuolysts. Taip pat abejojama vienuolijos nauda Banyiai. Manoma, kad vairios vienuolijos su savo „neaiku kokiais“ statais gali atneti Banyiai greiiau al nei naud.“(21) Anaiptol ne nordami sugrti atgal katalikyb, bet iekodami tobulesnio atsidavimo Kristui ir Evangelijai kelio Roger ir jo draugai apsisprend vienuoli adams. J pasirinkimas skatina protestantus dar kart permstyti, ar teisinga vienuolikj paaukim vertinti kaip tam tikr moni pasirinkt gyvenimo bd, ar vienuolyst, nors ilikdama palyginti retu, nedaugel palieianiu paaukimu, kyla i paios krikionybs erdies.
6. Popieiaus tarnyst, kaip apie j kalbjo brolis Roger, yra gantinai atitolusi nuo katalikikos popieiaus primato sampratos. Taizé krjas nesil protestantams paklusti popieiui taip, kaip jam paklsta katalikai. Jis kviet apmstyti vieno ganytojo, atstovaujanio visiems krikionims, reikalingum, ir reik nuomon, kad tas asmuo galt bti Romos vyskupas. Ne diktuojantis ir valdantis, bet mylintis ir globojantis.
Nuorodos
1 Plg. Jean-Paul II. Discours du Saint-Père à la Communauté Œcuménique. Taizé. 5 10 1986 // http://www.vatican.va/holy_father/john_paul_ii/speeches/1986/october/documents/hf_jp-ii_spe_19861005_comunita-ecumenica-taize-francia_fr.html
2 Plg. Choose to Love. Brother Roger of Taizé 1915-2005. Ateliers et Presses de Taizé. 2007, p. 24.
3 Plg. John Paul II. Address to the Greek Orthodox Delegation Sent by H. B. Christodoulos, 11 03 2002.
4 Frère Roger, Taizé. Einfach vertrauen. Gedanken und Begegnungen. Freiburg/Basel/Wien: Herder, p. 46.
5 “Per la Chiesa cattolica nessuno è estraneo, nessuno è escluso, nessuno è lontano.” Paolo VI. Epilogo del Concilio Ecumenico Vaticano II. Omelia. Solennità dell’Immacolata Concezione della Beata Vergine Maria. Piazza San Pietro. 8 12 1965.
6 Plg. Feldmann, Ch. Frère Roger, Taizé. Gelebtes Vertrauen. Freiburg/Basel/Wien: Herder. 2006, p. 69.
7 Choose to Love. Brother Roger of Taizé 1915-2005, p. 68.
8 Choose to Love. Brother Roger of Taizé 1915-2005, p. 69.
9 Brother Roger of Taizé. A Path of Hope. Last Writings of Brother Roger. Ateliers et Presses de Taizé. 2006, p. 39.
10 Plg. Brother Roger of Taizé. A Path of Hope. Last Writings of Brother Roger, p. 39–46.
11 Plg. Brolis Roger i Taizé. Dievas tegali mylti. Katalik pasaulio leidiniai. 2004.
12 Plg. Lahayne, H. Ar ventas Dievas mirs? 2007 09 17 // http://www.lksb.lt/straipsniai/straipsnis-477.htm
13 Clément, O. Taizé. A Meaning to Life. Chicago: GIA Publications. 1997, p. 26.
14 Plg. Clément, O. Taizé. A Meaning to Life, p. 24–26.
15 Brother Roger of Taizé. A Path of Hope. Last Writings of Brother Roger, p. 16.
16 Choose to Love. Brother Roger of Taizé 1915–2005, p. 77.
17 Frère Roger, Taizé. Einfach vertrauen. Gedanken und Begegnungen, p. 10.
18 Frère Roger. Taizé. Ein Bildband. Freiburg/Basel/Wien: Herder, p. 53.
19 Plg. Jean-Paul II. Discours du Saint-Père à la Communauté de Taizé. Taizé. 5 10 1986 // http://www.vatican.va/holy_father/john_paul_ii/travels/sub_index1986/trav_francia_fr.htm
20 Jean-Paul II. Discours du Saint-Père à la Communauté Œcuménique.
21 Šernas, T. K reikia Taizé fenomenas evangelikui reformatui? 2009 02 20 // http://www.ref.lt/index.php/naujienos/naujausios/280-k-reikia-taize-fenomenas-evangelikui-reformatui
_____________________________________
Paskelbta: „Banyios inios“ 2011 m. Nr. 18
|
pradi
vir